Daugėjant teisinių situacijų, kuomet už administracinių nusižengimų ar nusikaltimų padarymą gali būti konfiskuojamas automobilis, pastebėtina jog taip gali atsitikti toli gražu ne visais atvejais. Kitaip tariant, transporto priemonė dažniausiai konfiskuojama tuomet, kai automobilį, gerokai apsvaigęs, vairuoja pats jo savininkas. Kai nusikaltimui daryti naudojamas kitam asmeniui priklausantis automobilis, jis gali būti ir nekonfiskuojamas. Tokioje situacijoje daug kas priklauso nuo to, ar tikrasis savininkas žinojo ar bent galėjo pagrįstai numanyti, kad jam priklausantis turtas gali būti panaudotas nusižengimui ar nusikaltimui daryti arba sudarė realias sąlygas, kad taip atsitiktų. Nustatinėjant šias aplinkybes itin svarbu ką apie tai kaltininkas papasakojo pirmosios apklausos metu, o vėliau paliudijo ir tikrasis transporto savininkas. Svarbu pažymėti, kad faktiniu automobiliu savininku gali būti pripažintas ir kitas asmuo, negu nurodyta a/m registracijos liudijime.
Jeigu vis dėlto atsitinka taip, kad nutariama arba nusprendžiama, jog automobilis laikytinas nusižengimo ar nusikaltimo padarymo priemone, tačiau teisinio ar faktinio jo savininko elgesys nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su aprašytais teisės pažeidimais, tuomet transporto priemonė gali būti palikta pastarajam, o iš kaltininko, paprastai, išieškoma automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Problema tame, kad ta suma, dažniausiai, mažai ką bendro turi su realia automobilio verte. t.y. mechaniškai nustatoma kur kas didesnė. Tačiau gera žinia yra ta, jog pastaruoju metu, priimant tokius sprendimus, vis dažniau vadovaujamasi konstituciniu proporcingumo principu – kitaip tariant priteisiama ne maksimali, bet susiklosčiusiai teisinei situacijai adekvati pinigų suma. Suprantama, tokią teisinę situaciją būtina subrandinti, surenkant bei pateikiant teisiškai reikšmingus duomenis.
