Dažnokai nutinka, kad abiejų (ar keleto) eismo įvykyje dalyvavusių asmenų elgesys nebūna teisiškai nepriekaištingas. Kitaip tariant, prieš kylant eismo įvykiui Kelių eismo taisykles pažeidžia ne vienas, bet du ar net daugiau eismo dalyvių. Pvz., vienas vairuoja būdamas neblaivus, o kitas pažeidžia lenkimo taisykles ar pan.). Tokiais atvejais vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje seniai konstatuota, jog tuomet, kai kelių transporto eismo saugumo taisykles ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais susijusi, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų. Tai reiškia, jog teismas (o ne eismo įvykių ekspertai) turi nustatyti kurio iš eismo dalyvių veiksmai buvo pagrindine priežastimi, sąlygojusią eismo įvykio kilimą , t,.y. tokie veiksmai (nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas) buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio metu kilusiais padariniais. Visa tai reiškia, kad „mišrios“ kaltės, paprasčiausiai, nebūna.